Penketas. Tapybos anatomija

XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje į lietuvių tapybą atėjo grupė jaunų tapytojų, kartu 1976 metais baigusių studijas tuometiniame Vilniaus dailės institute ir turėjusių ambicijų rengti bendras parodas bei angažuotis radikalesnei opozicijai tuometinės tapybos raidai. Tai vadinamasis Penketas: Bronius Gražys, Henrikas Natalevičius, Mindaugas Skudutis, Raimundas Sližys ir Romanas Vilkauskas. 

 

Knygos idėja brandinta ne vienerius metus: ilgokai su jos herojais aptarinėtas knygos pobūdis, detalės, geranoriškai bendradarbiauta renkant medžiagą, fotografijas, knaisiojantis po archyvus, rašant prisiminimus, kūrinių komentarus, tikslinant faktus ir t. t. Tai buvo svarbi parama leidinio sudarytojui.

 

„Tapybos anatomija“ sumanyta kaip Penketo gyvavimo laikotarpio ir bendros veiklos (nuo studijų pradžios 1970 m. iki 1986 m. parodos) rašytinis ir vaizdinis „dokumentas“, suvokiant, kad toks dokumentas nebus nuosekli grupės istorijos rekonstrukcija.